kolioti

kolioti
×kõlioti, -ioja, -iojo (l. kalać) tr. K, kolióti, -iója, -iójo J; R, MŽ, SD139 plūsti, barti: Kolióji mane, ale be reikalo Sdk. Jis visados buvo toks piktas, visus koliodavo rš. Gaspadinė, pamačius savo mergas, sekančias paskui Rastelį ir avinėlį, koliodama jas puolė artyn, norėdama atitraukti BsPIII63. Mane kolioti esi pirmoji KlvD143. Vagys vėl, galą nubildėję ir vėl išdrįsę, sugrįžo jį kõliodami, kad nerėkautų Jrk26. O tas koliojo Izraelį Ch2Sam21,21. Jinai (orig. jynai) pradėjo kõlioti (dergti, balazyti) girtuoklį J. Piktai kalba ir kolioja švenčiausį vardą jo SPII42. Koliodami bylojo prieš jį DP161. Tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja DP249. | refl. K: Ko judu čia taip negražiai koliojatės? Vv. Ak, tu – dar koliosies! rš. Avò koks gudruolis, mano užstalėj sėdi ir kõliotis geidžia Dkš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • apkolioti — ×apkõlioti tr. Š, apkolioti Š kiek apiplūsti, apibarti. kolioti; apkolioti; atkolioti; įkolioti; iškolioti; pakolioti; sukolioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkolioti — ×atkõlioti intr. plūdimu atsakyti į kito plūdimą, plūdimu atsikeršyti: Ir kad jį kõliojo, notkõliojo DP147. | refl. Š: Tau ne bėda, kad jis koliojasi, bet tu neatsikoliok Ds. kolioti; apkolioti; atkolioti; įkolioti; iškolioti; pakolioti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškolioti — ×iškõlioti tr. K, iškolioti Š; SD160, R išplūsti, išbarti: Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko K.Donel. Aš jį iškoliojau visokiais žodžiais Vv. Palauk, aš jį, kap sueisiu, tai kap šunį iškoliosiu Kt. Dėdė iškoliojo mane J. Kas bus, tai bus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kalioti — 1 ×kalioti, ioja, iojo SD128 = kolioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • koliavoti — ×koliavoti, oja, ojo J žr. kolioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • koliodinti — ×kõliodinti, ina, ino K caus. kolioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • koliojimas — ×kõliojimas sm. (1) KII332, koliojimas (1) NdŽ; SD56, koliojimos ind. (ž.) → kolioti: Neatduokit piktą už piktą arba koliojimą už koliojimą LC1887,40. | refl.: Už koliojimos abidvės [bobos] gavo po septynias paras Krš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakolioti — ×pakõlioti tr. K, Mrj kiek plūsti. | refl.: Eskimų kalboje nėra žodžių, kurie būtų vartojami pasikolioti rš. kolioti; apkolioti; atkolioti; įkolioti; iškolioti; pakolioti; sukolioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suklikti — suklìkti intr. 1. staiga surikti, suspigti; pradėti balsu verkti ar juoktis: Kai mergytė suklinka, ji nubėga, pasupa, pagirgždauja kartimi P.Cvir. Ievutė sukliko ne savo balsu ir sukniubo ant lavonėlio A.Vien. Suklinka Taučvienė, išvydusi vienus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukolioti — ×sukõlioti tr. K smarkiai subarti: Sukõliojo sukõliojo visus Vlkv. | refl.: Žiūrėk, kad su tavim nesusikoliočiau rš. kolioti; apkolioti; atkolioti; įkolioti; iškolioti; pakolioti; sukolioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”